pritaikymas vs. prisitaikymas
šiandien, betvarkydamas savo tinkliaraščio valdymo sistemą, dar sykį atkreipiau dėmesį į kai ką, kas neduoda ramybės jau kuris laikas.
Nuo pat pirmų naudojimosi kompiuteriais dienų, man visad būdavo labai įdomu išnagrinėti kiekvieną programą, sistemą, tinklapį ar tvarkyklę iki pačių smulkmenų.. ir žinoma viską pritaikyti pagal save. Windows’uose keisdavau duomenų laikymo katalogus į man patogesnius, nenaudojau Start menu o naudojau kažkokias nuorodų programas, pašto programa ginkdie negalėjo būti Outlook Express, failų tvarkyklė turėjo būti FAR Manager, o ne Windows Explorer – ir dar priedo būtinai su gausybe įskiepių, nustatymų ir modifikacijų.
Bet ilgainiui pastebėjau, kad iš visų savo šių pomėgių patiriu daug streso. Na, rezultatas tikrai būdavo patogus naudoti, greitai veikiantis ir stabilus darbo įrankis. Tačiau anksčiau ar vėliau kas nors nutikdavo, programas tekdavo perinstaliuoti, kompiuterį atnaujinti, ir tada viskas per naują.. Na, aš nebūčiau aš, jei nebūčiau pradėjęs kurti priemonių to automatizavimui, bet tai jau panašėjo į darbą dėl darbo..
Ir tada aš tiesiog pradėjau.. susitaikyti su programų trūkumais.. Pastebėjau, kad net ir dirbant netobulomis sąlygomis, galiu sutaupyti daugiau laiko, nei bandydamas viską keisti. Kad geriau keletas papildomų klavišų paspaudimų, šiek tiek pelės panaudojimo.. Netgi žaidimuose pradėjau naudoti WASD vietoj QWES, nes they come like that.
Na ir kokia gi viso to išvada? Man asmeniškai labai paprasta – dažnu atveju žymiai paprasčiau yra tiesiog priimti daiktus su jų trūkumais ir nesiekti tobulumo.