QQ – inside.out – nuotrupos

asmenines pergales gali apkartinti tik asmeninės nesėkmės, bet jeigu jas priimsi kaip tobulėjimo duoną – tapsi nenugalimas.

kartais gyvenime laimė ir skausmas taip susipina, kad net glumina… o kartais tai atrodo taip natūralu.

Bendraudamas su žmonėmis nori nenori pasijauti jų kailyje. Kuo daugiau sužinai, tuo aiškiau pamatai nepamatuojamą būties didybę (doh). Tada pasijunti ir labai menkas (tau niekada neteks daug ko pažinti) ir kartu be galo visagalis (tu visada gali stengtis). Ir tada kiekviena smulkmena, kiekviena užminta nuo tirpstančio sniego patežus žolytė tavo gyvenimo take tampa tokia reikšminga, tokia gili ir taip smarkiai prisideda prie tavo paveikslo piešimo, kad nejučia užgniaužia kvapą..

sveikas protas kai to reikia netrukdo romantikai kai to nori…

Įdomi tema, kuri man vis sukasi galvoje.

Apsidairai aplinkui, ir akivaizdžiai pastebi labai daug skirtingai besielgenčių žmonių: vieni užsidega nuo menkiausios smulkmenos, kiti šalti išlieka net ir ekstremaliose situacijose, vieni jaudinas ir džiaugias visada, kitų veide emociją, tegul ir gerą, sunku įžvelgti.

Mokslininkai, psichologai tai sieja su daug faktorių. Kapsto labai giliai, skiria asmenybių tipus, vystymosi ir raidos etapus, vertina gyvenimo būdą ir aplinkybes..

O kiek žmonių gali savo jausmus valdyti?

Vienas iš dalykų, kuriuos aš tariausi išmokęs ir kurį laiką labai stengiausi įdiegti kitiems ir buvo jausmų valdymas. Suvokimas, kad esi savo kūno, proto ir emocijų valdovas. Kad ne tu pasiduodi cheminiams reiškiniams tavo hormonų liaukose, o jie – tavo elektriniams impulsams.

Bet kitiems tai buvo nesuvokiama. Ir aš nustojau bandyt tai aiškinti.

Maža to, aš pastebėjau, kad ir pats ne visada darai taip kaip atrodytų reiktų daryti. Kad jautiesi ne taip kaip būtų racionalu (konstruktyvu?) elgtis situacijoje.

Į savo teoriją įnešiau patataisą. O gal papildymą. O gal tobulėjimo laiptelį – kartais reikia sugebėti jausmų NEkontroliuoti. Kartais, kai tai yra priimtina (su kontroliuojamais nuostoliais..) leisti protui, kūnui elgtis taip, kaip tuo momentu jis nori. Priešingu atveju, ar teigiamų, ar neigiamų emocijų (ar emocija = jausmui?) perteklius gali prasiveržti netinkamoje, nekontroliuojamoje aplinkoje.

Man atrodė, atrodo, kad tai man pavyksta.

Tik ar tai tikra?

Pradedam naują ciklą

Vakar su savo brangiausiaja pradėjom žiūrėt stand up comedy pasirodymus. Man asmeniškai, įspūdingiausi yra iš serijos apie dvi skirtingas planetas Taigi, pirmoji pasirodo Monique Marvez, nuostabiai žemiškai tiesmuka moterėlė Bus daugiau!

Ir pamačiau santykių puokštę.. gražu žiūrėt!

laimingai vedę 25 metus
laimingai vedę ir susilaukę
vedę, išsiskyrę, laimingai vedę ir susilaukę
besiskiriantys ir tuo patenkinti
išsiskyrę, liūdni ir nerandantys prasmės
išsiskyrę, patyrę pažinimo džiaugsmą ir vėl paklydę
išsiskyrę, ir tuo patenkinti
vieni, ir tuo patenkinti
vieni ir nerandantys..

galėčiau romantišką gaidą sugadint kokiais nors išvedžiojimais apie gausą, natūralųjį skirstinį ar dar ką nors, bet gal geriau tiesiog žiūrėt ir džiaugtis Žmonėmis

Kai viskas eina šuniui ant uodegos, reikia ten atsidurti anksčiau.

kad ir koks cliché šitas postas bebūtų, bet šiandien prisiminiau.. vienas žmogus, man kažkada yra pasakęs – “Tu negalėtum būti …”

šiandien norėčiau su tuo žmogum susėsti ir pašnekėti.

Kažkokia belebarda.

Šiemet šventes kažkas išjungė. Krizė. Taupymo sumetimais turbūt.

Po tam tikro laipsnio, ta įtampa ir stresas netgi pradeda patikti. Su kiekviena išspręsta ir vietoj jos atsistojusia nauja(iomis) problemomis atsiranda toks pasimėgavimas – cha, bring it on.

Tik šalia viso to reiktų sugebėt kaip nors artimų žmonių neskaudint..