jau senai esu sakęs, kad įspūdis kurį sudaro įmonė su kuria tenka turėt reikalų yra gal net svarbiau už produktą kurį ji parduoda ar paslauga kurią teikia. Jeigu įspūdis slogus, ar dar blogiau – blogas, pas tokią įmonę grįžti nebesinori.

Tai štai, kai reklamuojasi kas nors visai nepageidautinai, toks įspūdis iškart ir susidaro.

Na o dabar prie reikalo – prieš mėnesį gavau pasiūlymą patalpint reklaminio pobūdžio turinį savo bloge. Šiaip jau aš prieš bet kokius banerius ir pan, o ir palaikiau eiliniu spam’u. Bet tai, kaip reklamos agentūros atstavas bendravo, kaip atsiklausė sutikimo, kaip suteikė informaciją, paliko labai malonų ir gerą įspūdį.

Tokį gerą, kad šis įspūdis automatiškai, pasąmoningai persiduoda ir jų klientui. Kažkaip, kai pasitiki viena įmone, jų partneriais irgi lengviau pasitikėti.

Buvau paprašytas įdėti vieną vienintelę nuorodą į vieną iš pokerio svetainių. Šiaip jau aš pokerio labai smarkiai nežaidžiu, bet kartais feisbuke pamaigau. Rimtesniuose kambariuose sėdėjęs nesu.

O dabar istorijos moralas. Kadangi su manim maloniai, tai tikrai žinau, kad jau jei kada eisiu registruotis bandyt palošt kur nors rimčiau, tai pirma vieta bus PartyPoker.

Juolab, kad ir keli apklausti pokerį lošiąntys draugai paliudijo, kad saitas – patikimas

Žo, moral’ sej basny takova: gyvenkime gražiai, būkim mandagūs ir teta karma mus aplankys

tik todėl kad jūs paspaminsit mano telefoną ir primėtysit savo papurtusių veidelių į mano pašto dėžutę, po du ir po tris (taip pašvaistydami vieną kitą medelį ir vieną kitą litelį iš mano kišenės), vien dėl to, kad pripaišysit idiot-proof instrukciją kaip sužymėti jūsų asmeninius numeriukus (kaip kokioj kaliūzėj) ir beigi jūsų sėbrų šutvę, vien dėl to kad vėl ir vėl bursit kaip sumažinsit mokesčius ir padidinsit išmokas, kaip staiga dėl jūsų begalinės asmenybės dvasinio gilumo visa korupcija teisinėje sistemoje išnyks kaip dūmas, viešieji pirkimai taps skaidrūs, Sodros biudžetą pripildys aukso lietutis, o visi kiti – blogieji – politikieriai maus iš Lietuvos ir botagėliais parvarys visus nabagus iškeliavusius laimės svetur ieškoti, VIEN DĖL TO jūs įsivaizduojat kad patapsit bent per nago juodymą kitokie už visą virtinę buvusių iki jūsų?

p.s. SMS ir kalendoriukai? SRSLY? nepraeis nė dešimt metų ir feisbuką naudot pradėsit?

aj tiesa – moralas. Мораль сей басни такова – kol tu mane laikysi idiotu, tol idiotas tu.

Gerb. ponui V. Romanovui
2011 sausio 26
Kaunas, sporto halė

Eik tu nx.

Su pagarba,
Ištikimas Kauno Žalgirio sirgalius.

I like

Jau rašiau, kaip jie gamino kažkada kažką.

Dabar gi teko dar pasinaudoti josios paslaugomis.

Atidarė jie įstabų naują savo gadgetų online molą. Kai pabandėm juo užsakyti dovaną, paaiškėjo, kad jis “neveikia, bet galima užsakyti e-mailu”. Duh, OK. Užsakom, ir pasitikslinam, kokiu telefonu galima pasiteirauti, ar jau pagaminta. Atsakymas lakoniškas – “šeštadienį po pietų bus”. Klausiam dar sykį:

“O bet tačiau kokiu telefonu galima pasiteirauti?”

“Tai tikrai OK, šeštadienį po pietų tikrai bus”.

Šeštadienį 12:30, akivaizdžiai nepasimokęs po paskutinio karto, nueinu, ir, nieko naujo, bet “dar nėra. Koks užsakymo numeris?”

“Užsakymo numerio nėra, užsakyta e-mailu. Sakė šeštadienį po pietų bus.”

“Tai dar ne po pietų”

“O kada pas jus po pietų?”

“O mes išvis nepietaujam”

“Em.”

“Ateik 14h bus”

Nu ok, 14h:

“Tai koks užsakymo numeris?”

“Nėra užsakymo numerio, užsakyta emailu”

“Tai kaip mums surast?”

“Em, emaile?”

“Aaa nu ok. Jo tiksliai, yra toks. Bet mes tokių nedarom, kol neateina pasiteiraut”

“Duh, jau tris kart teiravomės?!”

“Tai tuoj, čia kelios minutės”

Kadangi panos buvo labai piktos, o buvo Kalėdų metas, nupirkau joms bonką ir nunešiau – gal sekantį klientą aptarnaus geriau.

Tuo tarpu gi, po savaitės prisireikė pagaminti naują suvenyrą. Kadangi įstabusis naujasis puslapis jau veikė, nusprendžiau išvengt vargų, ir pasinaudoti juo.

Praėjus gerom dviem savaitėm, nusprendžiau, kad jau turėtų būti pagaminta, ir paskambinau pasiteirauti.. nu maža kas:

“Laba diena, čia internetu užsakymą dariau, norėjau paklausti ar jau pagamintas”

“Čia aš jau nebedirbu žinok, skambink donelaičio šemdevyni ir tau ten pasakys”

Em, ok.

Donelaičio 69:

“Laba diena, čia internetu užsakymą dariau, norėjau paklausti, ar jau pagamintas”

“Užsakymo Nr.?”

“1539, čia Donelaičio 71 turėjo būt”

“Nematau tokio”

“Tai čia Donelaičio 71 užsakymas”

“Aaaa, nu tai ten ir turit skambinti”

“Nu tai ir skambinau puslapyje nurodytu telefonu, sakė kad jau nebedirba, ir liepė jums skambinti sužinot informaciją”

“Nu nežinau, mes čia nieko nežinom apie ten, skambinkit į 71″

“O kur rast jų numerį?”

“Nuu, nežinau, ten viena dirbo bet susirgo, dabar naujokės dirba tai nežinau jų numerių..”

“…??”

“Tai paskambinkit į 54, ten duos telefoną..”

ok…

Gavom telefoną, YEY.

Donelaičio 71:

“Laba diena, čia internetu užsakymą dariau, norėjau paklausti, ar jau pagamintas”

“Kas buvo užsakyta?”

“Juoda maikutė”

“Nematau, nėra. Koks užsakymo Nr.?”

“1539″

“Em, nu nėra tokio. O čia kokiu adresu užsakyta?”

“Donelaičio 71″

“Aha nu jo, pas mus. Nu bet nėra.”

“???”

“Tuoj pažiūrėsiu prie ištrintų..”

“?????!!!??”

“Aha, ištrintas, radau”

“???$@!#$@!???”

“Jo.. aha, juoda maikutė.. bet žinokit čia per internetą paveiksliukai labai blogai ateina, susimažina ten taip, gal jūs man paštu atsiųskit ir mes jums po pietų tikrai padarysim…”

OMG OMG OMG.

Satisfaction. No satisfaction. You can get no satisfaction.

aš točnai nesu super geimeris, bet nu kamon. net su čytu kad gaut lamborghini murcielago, net su cheatu kad A.I. būtų uber lėtas, tas etapas yra vistiek nenormaliai nenormalus. spausti stabdžio negali, nes tada pralaimėsi keliasdešimt sekundžių automatiškai. tik bižki į šoną – ir totaled. turi lėkt pastoviai ant 300. aš net lėgdamas ant 180 visą trasą pravažiavau tik iš trečio karto. duh.

nutiku vienas geras, ir vienas blogas dalykas. pradėsiu nuo blogojo.

susidariau mašinos remonto sąmatą.
ji didžiąja dalimi pagrįsta remontuotojo sąrašu. tai negana, kad kai kurių dalių kainos biški iš lempos ištrauktos, tai dar už darbus paprašė 600lt. darbus kuriuos tempė 3 mėnesius, ir padarė tik tada kai prisireikė bapkių. gražu.

o geras žinia tai čia…

pirmadienį buvau pažaisti krepšinio, ir tatai natūraliai savaime suprantama man labai patiko. bet baigės anksčiau negu turėjo baigtis, garsiu TRAKŠT, ištinusia koja, fastum geliu ir elastiniu bintu

bet viskas gerai kas gerai baigiasi! pasirodo kojai nieko tragiško – visos sausgyslės ir kaulai sveiki, plyšo tik truputukas nereikšmingų audinių tai jei ne kitą, tai dar kitą pirmadienį jau tikrai vėl strakaliosiu

o šiandien užteks halėj pažiūrėti į stipriausios sudėties Žalgirį

kai ką vis dar kankina lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų apatiškumas, bukumas ir tiesiog elementarios tolerancijos stoka. jau nekalbant apie paties kaip specialisto savybes ir sugebėjimus

kai kas kai ką keičia gyvenime

mes gi tuo tarpu, gyvename tykiai ramiai ir visai neblogai )

ot tai tau užėjo laikai..

dirbu už tris (nors iš tikro net vieno pareigų tinkamai neatlieku )
pamiegot net už save nesugebu..
apie jausmus ir bendravimą išvis patyliu..

senai tokia vasara buvo.
buvo-užgriuvo.
nelauktai netikėtai.
kaip tas obuolys didžiajam,
ir nuo to laiko
tapom _logiškais_ ir _pagrįstais_.

ne.

myliu =)

jus visus!

ne-re-a-liai.