Pradedam naują ciklą 
Vakar su savo brangiausiaja pradėjom žiūrėt stand up comedy pasirodymus. Man asmeniškai, įspūdingiausi yra iš serijos apie dvi skirtingas planetas 
Taigi, pirmoji pasirodo Monique Marvez, nuostabiai žemiškai tiesmuka moterėlė Bus daugiau!
leisiu sau naglai pasiskolinti
Kas yra “tikras”? – kartą prieš Nanai pradedant tvarkyti kambarį paklausė Kiškis, gulėdamas prie grotelių vaikų kambaryje. – Ar tai reiškia, jog viduje turi zvimbiančių dalių ir ištraukiamą rankenėlę?
„Tikras“ nėra tai, iš ko esi pagamintas, – pasakė Arklys. – Tai – dalykas, kuris tau nutinka. Kada vaikas myli tave ilgą ilgą laiką ne tik žaisdamas, bet iš tikrųjų myli, tada tu tampi Tikras.
Ar tada skauda? – paklausė Kiškis.
Kartais, – atsakė Arklys, nes jis visuomet sakydavo tiesą. – Kada tu esi Tikras, tau nesvarbu, kad būsi įskaudintas.
Ar viskas nutinka iš karto, tarsi susižeistum, – paklausė jis, – ar po truputį?
Ne iš karto, – atsakė Arklys. – Tu tokiu tampi. Reikia daug laiko. Todėl dažniausiai tai neatsitinka lengvai palūžtantiems žmonėms arba tiems, kurie turi aštrius ašmenis, ar yra per daug atsargūs. Paprastai tuo metu, kai tu tampi Tikras dauguma tavo plaukų būna „numyluoti“, akys iškritę, tavo sąnariai atsipalaidavę ir tu tampi bjaurus. Bet tie dalykai tau nerūpi, nes kai tik tu tampi Tikras, tu nebegali būti bjaurus, išskyrus tiems žmonėms, kurie nieko nesupranta.
Manau, kad tu esi Tikras. – pasakė Kiškis. Bet askui troško, kad nebūtų to pasakęs, nes pagalvojo, kad Arklys gali būti jautrus. Bet šis tik nusišypsojo.
Berniuko senelis padarė mane Tikru, – atsakė jis. – Tai įvyko prieš daug metų, bet kai tu tampi Tikru, nebegali virsti netikru. Tai trunka amžinai.
Margery Williams „Aksominis kiškis“
Su sąlyga, kad teko nukakti į Prancūziją czech airline’sais, o atgal vienas iš skrydžių buvo french airlines, galiu atsakingai pareikšti: čekai valdo, francūzai – ne. Prancūzų “refreshment” supratimas – du mažiulyčiai kukiai, arba mažuliukas pakiukas kažkokių nesąmoningų traškučių. Čekai normaliai – sumuštiniai, jogurtai, šokoladukai, vaisių salotos, bandelės ir t.t. Nais.
Maža to, dar ir Paryžiaus Charles de Gaulle oro uostas – didžiausias bardakas ever. Vidury baltos dienos sugeba padaryti kamščius, pasus tikrina šimtaspenkiolikoj vietų, visur reikia laukti ir t.t. Fui.
Žiūrėjau savo kažkada sudarytą užgaidų sąrašą, ir pasirodo, kad viskas iš jo jau išpildyta! Reik naujo.. Gera pradžia būtų:
)
vienas mano labiau mylimas podrūžkė mane jau keletą kartų sudirbinėjo, kad mano blogas kai kokios apokaliptinės suicidinės paauglės – juodas fonas, baltos raidės ir toks visas sentimentaliaimelancholiškai graudus.
ale bet tai dabar ką, visus juodfonius šaudyt? rasizmas koks tai ;(
Nu šita kontora tai nesiliauja demonstravus turbinius customer satisfaction skillsus (pasijutau toks copycatas kemememo staila kopijuojantis).
Jau rašiau, kaip jie gamino kažkada kažką.
Dabar gi teko dar pasinaudoti josios paslaugomis.
Atidarė jie įstabų naują savo gadgetų online molą. Kai pabandėm juo užsakyti dovaną, paaiškėjo, kad jis “neveikia, bet galima užsakyti e-mailu”. Duh, OK. Užsakom, ir pasitikslinam, kokiu telefonu galima pasiteirauti, ar jau pagaminta. Atsakymas lakoniškas – “šeštadienį po pietų bus”. Klausiam dar sykį:
“O bet tačiau kokiu telefonu galima pasiteirauti?”
“Tai tikrai OK, šeštadienį po pietų tikrai bus”.
Šeštadienį 12:30, akivaizdžiai nepasimokęs po paskutinio karto, nueinu, ir, nieko naujo, bet “dar nėra. Koks užsakymo numeris?”
“Užsakymo numerio nėra, užsakyta e-mailu. Sakė šeštadienį po pietų bus.”
“Tai dar ne po pietų”
“O kada pas jus po pietų?”
“O mes išvis nepietaujam”
“Em.”
“Ateik 14h bus”
Nu ok, 14h:
“Tai koks užsakymo numeris?”
“Nėra užsakymo numerio, užsakyta emailu”
“Tai kaip mums surast?”
“Em, emaile?”
“Aaa nu ok. Jo tiksliai, yra toks. Bet mes tokių nedarom, kol neateina pasiteiraut”
“Duh, jau tris kart teiravomės?!”
“Tai tuoj, čia kelios minutės”
Kadangi panos buvo labai piktos, o buvo Kalėdų metas, nupirkau joms bonką ir nunešiau – gal sekantį klientą aptarnaus geriau.
Tuo tarpu gi, po savaitės prisireikė pagaminti naują suvenyrą. Kadangi įstabusis naujasis puslapis jau veikė, nusprendžiau išvengt vargų, ir pasinaudoti juo.
Praėjus gerom dviem savaitėm, nusprendžiau, kad jau turėtų būti pagaminta, ir paskambinau pasiteirauti.. nu maža kas:
“Laba diena, čia internetu užsakymą dariau, norėjau paklausti ar jau pagamintas”
“Čia aš jau nebedirbu žinok, skambink donelaičio šemdevyni ir tau ten pasakys”
Em, ok.
Donelaičio 69:
“Laba diena, čia internetu užsakymą dariau, norėjau paklausti, ar jau pagamintas”
“Užsakymo Nr.?”
“1539, čia Donelaičio 71 turėjo būt”
“Nematau tokio”
“Tai čia Donelaičio 71 užsakymas”
“Aaaa, nu tai ten ir turit skambinti”
“Nu tai ir skambinau puslapyje nurodytu telefonu, sakė kad jau nebedirba, ir liepė jums skambinti sužinot informaciją”
“Nu nežinau, mes čia nieko nežinom apie ten, skambinkit į 71″
“O kur rast jų numerį?”
“Nuu, nežinau, ten viena dirbo bet susirgo, dabar naujokės dirba tai nežinau jų numerių..”
“…??”
“Tai paskambinkit į 54, ten duos telefoną..”
ok…
Gavom telefoną, YEY.
Donelaičio 71:
“Laba diena, čia internetu užsakymą dariau, norėjau paklausti, ar jau pagamintas”
“Kas buvo užsakyta?”
“Juoda maikutė”
“Nematau, nėra. Koks užsakymo Nr.?”
“1539″
“Em, nu nėra tokio. O čia kokiu adresu užsakyta?”
“Donelaičio 71″
“Aha nu jo, pas mus. Nu bet nėra.”
“???”
“Tuoj pažiūrėsiu prie ištrintų..”
“?????!!!??”
“Aha, ištrintas, radau”
“???$@!#$@!???”
“Jo.. aha, juoda maikutė.. bet žinokit čia per internetą paveiksliukai labai blogai ateina, susimažina ten taip, gal jūs man paštu atsiųskit ir mes jums po pietų tikrai padarysim…”
OMG OMG OMG.
Satisfaction. No satisfaction. You can get no satisfaction.
Čia vat kolega parašė apie alų ir ne alų, tai ta proga ir aš parašysiu.
Nu antroji dalis skambaus Švyturys – Utenos alus dar ne taip ir baisingai..
ogi tuo tarpu mes naujaką sutikome ragaudami prisipirkto 14os rūšių alaus.. dauguma stengėmės jamti užsieninio, betgi pateko ir lietuviškų..
tiesa, skonis (man) pablėso po kokios 5os rūšies, bet visumoj iš to ką pamenu tai reikia negerti:
Faxe
Beck
Gubernijos (šiuo konkrečiu atveju – Stella)
Kalnapilio (em, net nežiūrėjau į etiketę)
Baltika (tas ruskas kažkoks) – uj ne..
Čekiško alaus nepamenu, nes man jie visi pasirodė gan vienodi.
Utena – OK.
Horn Dry – zery OK.
Carlrsbergr – fine.
o daugiau jau nepamenu
“Su sąlyga, kad ateinantieji metais priklauso žiurkėms vyrai ir toliau pasilieka kiaulėmis”
Colors are only symbols.. The truth lies in luminance alone.
