Archive

Archive for the ‘Aš’ Category

prigimimas

January 9th, 2012 No comments

nelauk, kad rožė taip žiemotų,
kaip pušys giriose žiemoja,
ir po sniegų baltuoju paltu
tau rausvas žiedas joks nemoja..

nelauk, kad vakar gimęs lėktų,
kaip pievoj eržilas gyvenęs,
kad kurčias mikliai atsilieptų,
kad vergeta pakviestų menėn..

ir nenorėk, kad pasiliktų,
tas ką į tolį kelias šaukia..
kad gal nurimtų, gal užmigtų
širdis kuri lyg vilkas kaukia..

ir netikėk, kad tas kur myli,
nekęst mokės bent pusę tiek,
tokie jau esam – nors nebylūs,
širdis valdovė mums vistiek.

Categories: , Rašliavos

tas, kur be pavadinimo

December 7th, 2011 No comments

ir neturėjai – nesuklysk,
ne tavo deivės buvo,
net susapnuotoje nakty
ne tau vilioklės zuja..

ne tavo sostas šitas,
ne tavo šie namai,
ir eilės šios rašytos,
deja, ne tau visai..

ir neturi tu nieko,
tik lašas pro pirštus,
tik jau senoko dievo
jau primirštus stabus

primins kaskart tau karštis,
liepsnojančių laužų..
ir protas tavo barsis,
ir širdį bars kartu.

Categories: , Rašliavos

nešekspyras :)

February 20th, 2011 No comments

o pasaka, slaptoji, pabudai?!
ir šalčio priedermė jau traukias
ir giesmę gieda vieversiai
ir kuždasi sapnai palaukėj…

ir braido jie, gandrais parskridę
pavasariais nuo mūsų pavogtais
ir tariasi, kaip tąsyk pasiklydę
sugrįš pas mus dangaus skliautais

dangum sugrįš pas mus ne kartą
klegės, aidės vaikų balsais
ir pievos taps pėdom išartos
ir miškas mūsų bus namais

beribės lauks devynios marios
bekraščiai devyni kalnai
nė žodžio tuosyk mums netarę
išskris pavasario gandrai

o pasaka, manoji, pabudai?
ir knygos puslapis jau verčias
ir liekam mudu lyg vaikai
ir juokiamės kartu, ir verkiam..

Categories: , Linksmai, Rašliavos

protarpiais lietus su gūsiais..

September 11th, 2009 No comments

..besikeičiantis su saule ir gaiviu miško aromatu.

Brendo brendo ir pribrendo. Atrodo ruduo bus kaip niekad gražus ir intriguojantis. Net keista, kaip žmogus su laiku prisitaikai prie visko, nuslūgsta skauduliai, džiuginantys dalykai aprimsta, ramybę keičia nuobodulys, nuobodulį – netikėti atradimai.

Ir žmonės taip – plaukia pro šoną taip greitai, kad kartais net atrodo nejauku ir gėda. Kas staiga atsiranda ir sužiba, sekančią dieną jau grimsta tolimuose prisiminimuose. Ir nežinai, kas laukia už kampo – šypsenos, pašaipa, pyktis ar ištiesta draugiška ranka. Ir tik keletas Jų visada šalia - ir petis, ir žodis, ir tyla, kurios kartais reikia. Brangini tai, kai supranti visa ko laikinumą.

Bet labiausiai tame džiugina mintis kuri ateina visai netikėtai – tu gyvas, nes tu JAUTI. Tu jauti besikeičiantį pasaulį, ir nuo pojučių svaigsta galva. Ir tada net ir nuoskaudos, nesėkmės, nusivylimai tampa brangūs, nes jie kuria tavo gyvenime, kuria tave. Gerą ar blogą. Tikrą.

Ačiū kuriantiems :)

Categories: , Pamąstymai

Mintys maistui, tęs.

July 29th, 2009 No comments

..maždaug kas dešimt laiptelių gyvenime, už tavęs paliktieji paslepiami, kad sustotum, apsidairytum, ir suvoktum, jog niekur dar nepakilai.

Jeigu tu manai, kad ten kažkas yra, tai aš manau – kad ne.

switching shoes :)

Categories: , Pamąstymai

dėlionė

June 9th, 2009 1 comment

Su Vaidute jau kuris laikas dėliojam laaaabai sunkią bet labai gražią dėlionę. Dėlionė iš 1000 dalių, joje pavaizduota berniukas su mergaite pajuryje.. sunki ji, nes daug vienodų spalvų, dideli vientisi plotai.. Bet jau įpabaigėjom.. Gerai tik, kad paguodai prie dėlionės yra ir viena didelė detalė, tinkanti į bet kurią vietą:

Stepas ir dėlionė III Stepas ir dėlionė I Stepas ir dėlionė II

va taip va.. :)

Categories: Linksmai, Vaizdai

kokteiliai reinvented

June 6th, 2009 No comments

jau norėjau qemm‘o stilium paburt ką nors apie kokteilių išradimus, bet trumpa užklausa guglėje mano visus svaičiojimus, deja, nuramino :) na bet, dalinuos naujuoju atradimu: spanguolinė sobieski (o bet tačiau tiks ir šiaip degtinė), ledukai, citrinų sultys, vynuogių sultys. kaip pasakytų J.D. iš Scrubs – Grapetinilicious :)

disclaimer: easy on the tini :) )

Categories: Linksmai

darbščiosios rankelės, tęs.

June 6th, 2009 3 comments

Nagi taigi kagi.

Su sąlyga, kad magė taip smagiai atgijo, sekančią dieną čiupau darbinį leptopą (Dell D820).

Nieko jam per daug nebuvo, tiesiog pastebėjau, kad pastaruoju metu labai jau jis šiltas tapo, kaito, o ir ventiliatorius nesustodamas burzgė, visai kaip pas Karlsoną. O tai galėjo reikšti tik vieną.. Kaip pasakytų tas pats Karlsonas – Gelbėk, duuuuuulkėėėss!!

Ir čia reikia tuo pačiu ir paglostyti, ir pabarti Dell’ą. Paglostyti už tai, kad jų Service Manual, tegul ir nelabai nuoseklus (pvz, norint išimti bevielio tinklo plokštę reikia iš pradžių nuimti monitorių, tada klaviatūrą, o bet tačiau norint nuimti monitorių reikia nuimti klaviatūrą.. :) nu ar kažkas tokio.), visgi labai aiškus ir suprantamas net tokiam atgrubnagiui kaip aš. O pabarti už tai, kad norint dasikasti iki oro paėmimo ir išpūtimo angų beigi ventiliatoriaus, reikia nuimti/išimti:

  1. Batareikę
  2. Kietąjį diską
  3. Atmintį
  4. Lempučių skydelį
  5. Klaviatūrą
  6. Bevielio tinklo plokštę
  7. Monitorių (bei prie jo prikabintas antenas)
  8. Bluetooth plokštę
  9. Korpuso dangtį
  10. Procesoriaus ir GPU aušinimo mechanizmą

Tik tiek :) Na, daugiau ten jau nieko ir nebeliko, tiesa pasakius. Dulkių išties buvo daug, tiek daug, kad jos buvo užkimšusios beveik visą oro išėjimo angą. Nieko keisto, kad jis kaito.

Viską gražiai išsiurbiau, išvaliau, išėmiau dar ir procesorių, sutepiau jį nauju sluoksniu termo-pastos (Arcti Silver 5, ar kokia te..) [ir ką per brudą klijuoja Dellas? Tokia masė, kad nugramdyt sunku, ir dar toooks sluoksnis..] ir gražiai tyliai supakavau viską atgal.

Rezultate CPU temperatūra krito 10-15 laipsnių, ko pasekoje viskas mažiau kaista, mažiau sukasi ventiliatorius, ir laimėjau netgi gal kokį pusvalandį papildomo darbo laiko iš batareikės :) Laikyčiau kad win.

Sekantis taikinys: sugedusios žaliuzės balkone :) )

Categories: , Geek, Linksmai, Pomėgiai

darbščiosios rankelės…

June 3rd, 2009 No comments

..ir ne, tai ne apie tai ką nešvarios smegenys galvoja :) )

O gi nutiko tokia bėda nelaimė (taip mano vienas kolega mėgsta sakyti :) – mašinoje pradėjo burgzti radija. Ir tik užvedus. Traškėti stačiai. Ir tik radijo stotys. Visos radijo stotys. Bet ne CD. O kadangi mano mieliausioji laaaabai mėgsta radiją… bėda nelaimė.

Kilo daug visokių minčių:

* prasta pravodkė – atsidariau kapotą, ir akurat, audio maitinimo laidas stačiai ant babinos centrinio laido.. negerai, ot kaip paprastai išspręsiu..! Nifiga, nieko panašaus, nepadėjo. Nepadėjo joks laidų makalavimas – nė po kapotu, nė prie magės.

* kažkas su antena. Ištraukiau anteną, įkišau laido šmotą – deja, vis dar burzgia…

* naaa, lieka kažkas su pačiu maitinimu.. gal, generatorius grybą pjauna? Nuėmiau generatoriaus dirželį, ale bet tačiau deja vistik nepagerėjo..

* kažkas pasiūlė mintį – paklausyti kitą radijušą užvedus. Nu ir akurat – mano Nojkija irgi burzgia.. nu jau čia blogai, kažkas su aukšta įtampa, šaudo šūvius į korpusą, ojoj….

..arba ne. Yra toks.. Okamo skustuvo principas – ką jis teigia norintys pasiskaitys, bet manuoju atveju kaltas buvo… magnetofono antenos laidas.. kurio ekranas vienoje vietoje jau senai nebebuvo. 30 minučių su atsuktuvais laidukais ir lituokliu, ir radija groja geriau nei bet kada.. :) )

Sekantis taikinys darbčiųjų rankelių skiltyje: kaistantis leptopas :)

Categories: 323f, , Geek, Linksmai, Pomėgiai

artuma

May 6th, 2009 No comments

Ir jokie gamtos gaivalai nebaisūs, kai jaukiai šalia rymo artimiausias pasaulyje žmogus, kai dangaus ašaros tėra švara nuplaunantį širdgėlą, o griaustinis viso labo padūkęs padangių velniūkštis sau tykiai šokantis pasiutpolkę ir besišypsantis į ūsą…;)

Categories: , Linksmai