QQ – inside.out – nuotrupos

..besikeičiantis su saule ir gaiviu miško aromatu.

Brendo brendo ir pribrendo. Atrodo ruduo bus kaip niekad gražus ir intriguojantis. Net keista, kaip žmogus su laiku prisitaikai prie visko, nuslūgsta skauduliai, džiuginantys dalykai aprimsta, ramybę keičia nuobodulys, nuobodulį – netikėti atradimai.

Ir žmonės taip – plaukia pro šoną taip greitai, kad kartais net atrodo nejauku ir gėda. Kas staiga atsiranda ir sužiba, sekančią dieną jau grimsta tolimuose prisiminimuose. Ir nežinai, kas laukia už kampo – šypsenos, pašaipa, pyktis ar ištiesta draugiška ranka. Ir tik keletas Jų visada šalia - ir petis, ir žodis, ir tyla, kurios kartais reikia. Brangini tai, kai supranti visa ko laikinumą.

Bet labiausiai tame džiugina mintis kuri ateina visai netikėtai – tu gyvas, nes tu JAUTI. Tu jauti besikeičiantį pasaulį, ir nuo pojučių svaigsta galva. Ir tada net ir nuoskaudos, nesėkmės, nusivylimai tampa brangūs, nes jie kuria tavo gyvenime, kuria tave. Gerą ar blogą. Tikrą.

Ačiū kuriantiems

..maždaug kas dešimt laiptelių gyvenime, už tavęs paliktieji paslepiami, kad sustotum, apsidairytum, ir suvoktum, jog niekur dar nepakilai.

Jeigu tu manai, kad ten kažkas yra, tai aš manau – kad ne.

switching shoes

Su Vaidute jau kuris laikas dėliojam laaaabai sunkią bet labai gražią dėlionę. Dėlionė iš 1000 dalių, joje pavaizduota berniukas su mergaite pajuryje.. sunki ji, nes daug vienodų spalvų, dideli vientisi plotai.. Bet jau įpabaigėjom.. Gerai tik, kad paguodai prie dėlionės yra ir viena didelė detalė, tinkanti į bet kurią vietą:

va taip va..

jau norėjau qemm‘o stilium paburt ką nors apie kokteilių išradimus, bet trumpa užklausa guglėje mano visus svaičiojimus, deja, nuramino na bet, dalinuos naujuoju atradimu: spanguolinė sobieski (o bet tačiau tiks ir šiaip degtinė), ledukai, citrinų sultys, vynuogių sultys. kaip pasakytų J.D. iš Scrubs – Grapetinilicious

disclaimer: easy on the tini )

Nagi taigi kagi.

Su sąlyga, kad magė taip smagiai atgijo, sekančią dieną čiupau darbinį leptopą (Dell D820).

Nieko jam per daug nebuvo, tiesiog pastebėjau, kad pastaruoju metu labai jau jis šiltas tapo, kaito, o ir ventiliatorius nesustodamas burzgė, visai kaip pas Karlsoną. O tai galėjo reikšti tik vieną.. Kaip pasakytų tas pats Karlsonas – Gelbėk, duuuuuulkėėėss!!

Ir čia reikia tuo pačiu ir paglostyti, ir pabarti Dell’ą. Paglostyti už tai, kad jų Service Manual, tegul ir nelabai nuoseklus (pvz, norint išimti bevielio tinklo plokštę reikia iš pradžių nuimti monitorių, tada klaviatūrą, o bet tačiau norint nuimti monitorių reikia nuimti klaviatūrą.. nu ar kažkas tokio.), visgi labai aiškus ir suprantamas net tokiam atgrubnagiui kaip aš. O pabarti už tai, kad norint dasikasti iki oro paėmimo ir išpūtimo angų beigi ventiliatoriaus, reikia nuimti/išimti:

1. Batareikę
2. Kietąjį diską
3. Atmintį
4. Lempučių skydelį
5. Klaviatūrą
6. Bevielio tinklo plokštę
7. Monitorių (bei prie jo prikabintas antenas)
8. Bluetooth plokštę
9. Korpuso dangtį
10. Procesoriaus ir GPU aušinimo mechanizmą

Tik tiek Na, daugiau ten jau nieko ir nebeliko, tiesa pasakius. Dulkių išties buvo daug, tiek daug, kad jos buvo užkimšusios beveik visą oro išėjimo angą. Nieko keisto, kad jis kaito.

Viską gražiai išsiurbiau, išvaliau, išėmiau dar ir procesorių, sutepiau jį nauju sluoksniu termo-pastos (Arcti Silver 5, ar kokia te..) [ir ką per brudą klijuoja Dellas? Tokia masė, kad nugramdyt sunku, ir dar toooks sluoksnis..] ir gražiai tyliai supakavau viską atgal.

Rezultate CPU temperatūra krito 10-15 laipsnių, ko pasekoje viskas mažiau kaista, mažiau sukasi ventiliatorius, ir laimėjau netgi gal kokį pusvalandį papildomo darbo laiko iš batareikės Laikyčiau kad win.

Sekantis taikinys: sugedusios žaliuzės balkone )

..ir ne, tai ne apie tai ką nešvarios smegenys galvoja )

O gi nutiko tokia bėda nelaimė (taip mano vienas kolega mėgsta sakyti – mašinoje pradėjo burgzti radija. Ir tik užvedus. Traškėti stačiai. Ir tik radijo stotys. Visos radijo stotys. Bet ne CD. O kadangi mano mieliausioji laaaabai mėgsta radiją… bėda nelaimė.

Kilo daug visokių minčių:

* prasta pravodkė – atsidariau kapotą, ir akurat, audio maitinimo laidas stačiai ant babinos centrinio laido.. negerai, ot kaip paprastai išspręsiu..! Nifiga, nieko panašaus, nepadėjo. Nepadėjo joks laidų makalavimas – nė po kapotu, nė prie magės.

* kažkas su antena. Ištraukiau anteną, įkišau laido šmotą – deja, vis dar burzgia…

* naaa, lieka kažkas su pačiu maitinimu.. gal, generatorius grybą pjauna? Nuėmiau generatoriaus dirželį, ale bet tačiau deja vistik nepagerėjo..

* kažkas pasiūlė mintį – paklausyti kitą radijušą užvedus. Nu ir akurat – mano Nojkija irgi burzgia.. nu jau čia blogai, kažkas su aukšta įtampa, šaudo šūvius į korpusą, ojoj….

..arba ne. Yra toks.. Okamo skustuvo principas – ką jis teigia norintys pasiskaitys, bet manuoju atveju kaltas buvo… magnetofono antenos laidas.. kurio ekranas vienoje vietoje jau senai nebebuvo. 30 minučių su atsuktuvais laidukais ir lituokliu, ir radija groja geriau nei bet kada.. )

Sekantis taikinys darbčiųjų rankelių skiltyje: kaistantis leptopas

Ir jokie gamtos gaivalai nebaisūs, kai jaukiai šalia rymo artimiausias pasaulyje žmogus, kai dangaus ašaros tėra švara nuplaunantį širdgėlą, o griaustinis viso labo padūkęs padangių velniūkštis sau tykiai šokantis pasiutpolkę ir besišypsantis į ūsą…;)

Lietuvos pašte krizė – visos darbuotojos turi po vieną nuosavą tušinuką, kurio negali paskolinti ir net neturi nė vieno parduoti…..

Velykos, saulė ir artimi žmonės ramina.. suteikia vilties ir entuziazmo.

Mažo žmogaus “myliu” gali reikšti daugiau už tūkstančio žmonių pagyrimus..

Aplinkos švarinimas suteikia teigiamų emocijų ir.. vidinės švaros.

Politika, povandeninės srovės ir ambicijų kalnai dar niekam nepadėjo. Kaip išlikti dalykiškam?

Mažytė foto daryta mažučiu telefonu bet išsiųsta laiku ir vietoje gali būti nuostabiai džiuginanti…

Mylimų žmonių fotografavimas išlaisvina..

Tie patys mylimi žmonės skaudžiausia ir gelia..

Trumpas pokalbis, paprasta žinutė, gali taip sujaudinti, kad pradedi mylėti visą pasaulį..

O kai myli pasaulį, supranti, kad visas blogis, visa neteisybė tėra galvose, kad tereikia paslinkti savo, aplinkinių, visų norinčių požiūrius, ir pilka taps balta, naktis nubus, o kažkieno ašaros pavirs vilties kupina šypsena..

Tuo mes, žmonės, ir gražūs..

Su sąlyga, kad bendradarbius jau prijuokinau, pasidėkim atminčiai.. )

atsikelti ryte, nusiprausti, papusryčiauti ir išeinant pažiūrėti į spalvotuose pataluose įsikuitusį, pagalve nuo ryto saulės bandantį apsiginti niurzgantį padarėlį yra fantastiškai nerealus būdas pradėti darbo dieną.. =)