Nuodai
Charles Baudelaire
(1821-1867)
Nuodai
Kiekvieną smuklę vynas kaip prabangią salę
Stebuklais nuostabiais papuoš,
Kolonos, portikai iškils, lyg miškas oš…
Auksinė purpuro srovelė –
Ir pluoštas saulės spindulių rudens ūkuos.
Suintensyvins opiumas vaizduotės skrydį
Į vizijų sritis,
Dabinsis neregėtom spalvomis būtis,
Ir gylį nebūties, ir dydį
Suvoks į beprotybę smenganti širdis.
Tačiau stipriausieji nuodai akių žaliųjų,
Nuodai tavų akių.
Ir veltui sielos akimis į jas žvelgiu,
Svaja neišsemiu aš jųjų,
Tik nusialinu ir netenku jėgų.
Riboj, kur skiria mirtį ir gyvybę, glūdi
Stebuklas įstabus:
Alsuojant tavo kūno geidžiamus kvapus,
Tave bučiuojant, siela liūdi,
Lyg apraudodama jau mirusių kapus.
Categories: Likučiai
