baltos prarajos. šiaurinė.
ignoruoti.
ignoruoti, kartojo sau, lingavo galva, bukai šypsojosi ir tylėjo.
ir taip jau trečią vakarą – ten pat, taip pat, tam pat. lyg čia būtų gimęs, čia užaugęs, lyg iš šito mažo geltonom sienom kambarėlio nebūtų nė kojos iškėlęs. niekada.
bet juk buvo visai ne taip.
ne vieną vakarą drąsus sau žingsniuodavo gatvėmis, klegėdamas su senai jo kompaniją pamiršusiais draugais, tiesiog įkyriai nužiūrinėdamas pro šalį pralinguojančias merginų krūtines, ir nė neįtardamas.. neįtardamas, o gal tiesiog nedrįsdamas suvokti, kad tai ir yra jo likimas. jo dabartis, jo ateitis. ne-ga-li bū-ti. nie-ka-da.
ir nebuvo.
nė iš tolo. kaip dabar pamena – grįžo tą vakarą, prisėdo.. ir viskas.
VISKAS SAKAU.