vasarvydžio nakties simfonija
tu esi tas langas.
nutylėjimai.
nepadarymai.
nepasiekiami vandenynai.
neištranzuoti keliai.
ne
ne
ne
atrodo, galėtum vardinti iki begalybės. neapsamokai neišdildomai nepasisekęs nedviprasmiškas neprisipažinimas. taip lengva, taip nuo dūšios.
tokiais rytais pasakai viską.
virtuvės langui.
tyliai baigi gerti kavą, išeini ir vėl pamiršęs prieškambaryje nuo laiko pageltusius dar praėjusį rudenį menančius draugų atvaizdus, ir vėl kaip ir vakar išgirsti. pyp. pyp. pyp. pyp pyp pyp.
kažkur tarp dvyliktosios ir kampo gatvių sankryžos, ties pėsčiųjų perėja tavęs vėl laukia vėl tos pačios kelio spalvos automobilis. tyliai įsėdi, tyliai paduodi ranka, ir tyliai, tyliai, diena iš dienos.
tas pats. per-tą-patį.
kol vieną dieną ir vėl.
nutyli.
nepadarai.
neišgirsti.
nors tą, būtent tą vienintelę dieną.. tik tiek ir tereikia.
